Naujienos

Laikas: rugsėjo 4 – 30 d.

Vieta: Joniškio kultūros centras, foje „Po palme“

Anotacija:

Kuždesį galima girdėti visur - gamtoje, buityje, galvoje. Tai tarsi švelni muzika su savo išskirtinėmis
vibracijomis, užliejanti pasąmonę, virpinanti širdį, sukelianti nostalgiją praeičiai. Lauros Baltijutės
grafikos darbų parodoje "Kuždesiai" eksponuojami darbai sukurti 2019 - 2023 metų laikotarpyje. Keturi
metai praleisti gimtinės viekiemyje ir gyvenamosios vietos pakeitimas nulemtas paskelbto karantino,
turėjo įtakos menininkės kūryboje atsiradusiems "naujiems vėjams". Susiklosčiusios aplinkybės
padovanojo puikias galimybes iš arti stebėti unikalią kaimo aplinką, analizuoti supančią gamtą bei
kasdieninius darbus, kurie tarsi maži ritualai pripildyti išminties. L. Baltijutė studijuodama Šiauliuose,
grafikos specialybę (įgijo bakalauro ir magistro laipsnį), mokėsi kompozicijos ir piešimo taisyklių, o
buvimas kaimiškoje vietovėje leido tiesiog iš gamtos semtis įkvėpimo. Staiga sulėtėjęs gyvenimo tempas
ir pasikeitęs dienos ritmas privertė iš naujo pažinti save - susidėlioti prioretitetus, vertybes. Grafikė sako:
"savęs pažinimas reikalauja atsigręžti atgal į praeitą laiką, suvokti ir pajausti širdimi iš kur esi kilęs,
neišsižadėti savo šaknų. Gyventi - tai kasdien pamatyti save vis kitokią, neišsigąstant, bet prisijaukinant.
Menininko tikslas yra pajausti artimiausią aplinką, visa tai sistemingai fiksuoti, išsaugoti eskizuose, o iš
pamatytų vaizdinių kurti piešinių kolekcijas. Mano darbuose vienkiemio sodybų fragmentai detalūs ir
turintys simbolinę prasmę, pasakojančią apie prabėgusius protėvių gyvenimus, nes visa tai taip trapu ir
laikina".
A3 ir A4 formato grafikos darbai atlikti tušu, plunksnele, grafiniais rašikliais. Mažosios grafikos savitumą
lemia darbų mąstelis, kuomet smulkus piešinys susidedantis iš linijų, štrichų, baltų ir juodų dėmių, lemia
kokybę. L. Baltijutė savo darbo techniką įvardija kaip žaidimą popieriuje su grafiškomis formomis,
siluetais, dėmėmis, paviršiais. Kūriniuose pastebima aiški atsikartojanti stilistika, fragmentiškai
atsirandantys motyvai, komponavimo principai. Popieriaus plokštumoje palikta tuščia erdvė tampa puikia
vieta kiekvienam iš mūsų apsvarstyti ir susikurti skirtingas interpretacijas. Menininkės bandymai
prakalbinti gamtos pasaulį, kuris technikos progreso įkarštyje yra tapęs svetimu ir tolimu, sėkmingi.
Kūriniai, kuriuose gausu motyvų atveriančių plačius archaikos klodus, tarsi savotiška grafikės meninė
išraiška, kaip dvasinio bendravimo forma. L.Baltijutės įsiklausymas į gamtą, akimirkos vertinimas,
sąlyčio su amžinybe pojūtis, darbuose atsiveria per nepakartojamą smulkių štrichų pasaulį. Kiekvienas
darbas alsuoja savitu ritmu, bet kartu turi daug bendro su šalia esančiu kūriniu. Atskiri paveikslai tarsi
dėlionės detalės paimtos iš kasdienybės, kompoziciškai artimos viena kitai, apjungiančios visus keturis
metų laikus. Analizuojant grafikės darbus, pastebimas ritmiškas siurrealizmo atspalvių turinčių siužetų ir
komponavimo sprendimų pasikartojimas. Atpažįstami architektūriniai fragmentai, išplaukiantys iš gėlių,
žolynų šydų: laiptai, langai puošti drožiniais, durys, grindys, stogai užpildomi smulkių brūkšnelių
elementais. Iškalbingo žvilgsnio magija monumentaliuose moterų portretuose apipinama įvairiais
vaizdiniais, išskiriant ir akcentuojant atskirus veido bruožus. Darbuose įkomponuotos rūpestingos ir
šilumą skleidžiančios rankos - apglėbiančios, laikančios, glostančios. Skirtingi medžių motyvai - jautrus
šakų gijų kūrimas linija interpretuoja gimtinės šauksmą, pagarbą tradicijoms ir šeimos vertybėms.
Netikėčiausiose vietose atsirandantys figūrų siluetai tampa organiška kūrinio dalis. Palėpėje atrastų laiko
sustabdytų supamo krėslo ar iš vaikystės atkeliavusio medinio arkliuko girgždesys - tarsi tyli praeities
muzika. Bitininko daiktai, medaus kvapu persismelkę reikmenys, fragmentiškai kuria įmantrias darbų
kompozicijas, išaukštinančias profesiją. Darbų fonas nunertas iš medaus korių, ant kurių rikiuojasi
mažučiai avilių namukai, pievos gyventojai (bitės, boružės, drugiai) savo sparnų plazdenimu įnešantys
kūriniams gyvasties, judesio. Vis atsirandantis ratas (šeimos, bendruomenės ar žaidimų) primena, kad
dinamikos galima atrasti ir kasdieniuose, jau šiek tiek rutina tapusiuose darbuose. Gausu augmenijos:
keturlapis dobilas nešantis sėkmę žmonėms, kurie juos randa netikėtai; rūta auganti močiutės gėlių
darželiuose, dažna lietuvių tautosakoje (ypač vestuviniuose papročiuose), simbolizuoja merginos jaunystę.
Pavaizduoti sparnuoti namai atspindi gimtųjų namų ilgesį, nes kur benukeliautume, su savimi išsivežame
prisiminimus apie artimus mums žmones. Suskilinėjusi mediena, pažymėta laiko ar vabzdžių, gyvenimo
laikinumo ir trapumo metafora. L. Baltijutė apie savo darbų motyvus pasakoja: "senolių juostose išausti
raštai ritmiškai atsikartoja, taip ir mano darbai persipina vienas su kitu, jaučiamas tarpusavio ryšys.
Dėmėmis, linijomis, brukšneliais žiūrovui prabyla seni rudens lapai, pamirštas palėpėje medinis arkliukas,
supamoji kėdė, senos komodos stačiai žvelgia tarsi primerktomis akimis, stebina žydinčios bulvės žiedas,

mistiškas ir magiškas senoje lempoje miegantis karkvabalis, tvenkinio žuvys plaukiojančios tarp buities
rakandų". Pastebima, kad dažnai pro skrajojančius kompozicijų objektus žvelgia portretas. Menininkė
aiškina šio motyvo prasmę taip: "veidas - žmogaus tapatybės simbolis. Šiuolaikiniame pasaulyje veidas
reklaminis, visur regimas, išaukštintas, ryškus ir tobulas. Mano darbuose veidas - abstraktus,
neapibrėžtas, kartais tiesiog išaugantis iš kompozicijose vaizduojamų objektų, iš piešinių žvelgiantis
klausiančiu smalsiu žvilgsniu. Manau, kad žmogaus tapatybė formuojasi per dvasinį sąlytį su supančia
aplinka - kiekvienos akimirkos išjautimu, pastabumu".
Grafikos darbuose jautriai paliečiamos amžinosios vertybės, kurių mokoma šeimoje, mokykloje. Meilė,
patriotiškumas, sąžinė, šeima, draugai. - moralinės nuostatos, pagal kurias žmogus gyvena, dirba, kuria
šeimą. Praeityje svarbios idėjos bei mintys šiuolaikiniam žmogui gali atrodyti kiek absurdiškos, nes
dabartiniame pasaulyje daug kas jau pasikeitę. Normalu, kad vienus dalykus keičia kiti, nes niekas nestovi
vietoje. Kiekviena karta puoselėja tai, kas svarbu jų gyvenamuoju metu. Jaunosios kartos pasirinkimai
dažniausiai skiriasi nuo jų tėvų ar senolių požiūrio. Grafikės darbuose laiko erdvė ištirpstanti, o horizonto
linija tarsi išsitrina. Darbuose netikėti objektų "perkėlimai" iš realybės į įsivaizduojamą erdvę, virsta
daugiareikšmiais metaforų pasauliais. Menininkė jai svarbias amžinąsias vertybes atskleidžia per
įvairiausių simbolių pasaulį, kuris slypi mūsų archetipinėje atmintyje. Gamtos motyvai, veidai, buities
rakandai, švenčių apiegų atributai - visa tai tarsi išausta juosta, kurioje išryškinamos menininkės mintys,
jausmai, pasaulėžiūra, tradicijų saugojimas - mažo, bet labai įdomaus gyvenimo dideli atradimai. Grafikos
darbuose akcentuojami ryškūs vidiniai pasąmonės žaidimai, kuomet dauguma vaizdinių menininkei kyla
stebint gamtą, bendraujant su žmonėmis. Kiekvienas žmogus, iš prigimties, be jokio specialaus auklėjimo,
liko jautrus gamtai, miškams. Gamtoje kyla įkvėpimas kurti, nes čia yra viskas - spalvų dermė, skirtingos
faktūros bei tekstūros, kvapai. Karta iš kartos perduodamos su gamta susijusios šventinės apeigos, žodinė
kūryba, įvairūs liaudies meno dirbiniai, pagrindas, kuris padejo šimtmečiais išsaugoti tautinę savimonę.
Anotaciją parengė menotyrininkė Vaida Griciuvienė.